Aliaska
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aliaska
Aliaskos vėliava
Aliaskos antspaudas
Santrumpa: AK
Oficiali kalba
anglų
Sostinė
Džunas
Didžiausias miestas
Ankoridžas
Plotas
(1-a)
- Visas
1 717 855 km²
- Vanduo
13,77 %
Gyventojai
(47-a)
- Gyventojų sk. (2000 m.)
626 932
- Tankumas
0,42 gyv./km² (50-a)
Aukščiausia vieta
Makinlio kalnas (6193,7 m)
Gubernatorius
Sarah Palin (R)
Laiko juosta
UTC-9/-8
Internetinė svetainė
www.alaska.gov
Aliaska (angl. State of Alaska) – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstija šiaurės vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, tarp Kanados ir Beringo sąsiaurio. Tai didžiausia, bet rečiausiai apgyvendinta JAV valstija.
Turinys
Istorija
Iš Azijos per Aliaską į Šiaurės Ameriką žmonės atsikėlė prieš 15-40 tūkstančių metų. Eskimai ir aleutai Aliaskos pusiasalyje apsigyveno prieš 3-8 tūkstančius metų. Pirmasis Aliaskos krantus pasiekęs europietis – V. J. Beringas, kurio vadovaujama Rusų laivyno ekspedicija čia atplaukė 1741 metais. Pirmoji rusų gyvenvietė įkurta 1784 metais, 1799 metais čia įkurta Rusijos ir Amerikos bendrovė, iki 1867 faktiškai kontroliavusi prekybą kailiais bei medžioklę.
1867 metais nuo Krymo karų susilpnėjusi Rusijos imperija pardavė Aliaską Jungtinėms Amerikos Valstijoms už 7,2 mln. dolerių. XIX amžiaus devintajame dešimtmetyje pusiasalyje rasta aukso, prasidėjus aukso karštligei užplūdo kolonistai, paspartėjo ekonomikos vystymasis. Nuo 1884 metų buvo gubernatoriaus valdoma apygarda, 1903 metais nustatytos ribos su Kanada, nuo 1912 Aliaska tapo teritorija. JAV valstija Aliaska tapo 1959 metais.
Geografija
Aliaska ribojasi su Boforto, Čiukčių, Beringo jūromis, Aliaskos įlanka. Beringo sąsiauris vakaruose skiria Aliaską nuo Rusijos. Tarp Beringo ir Aliaskos jūrų yra Aliaskos pusiasalis, vakaruose – Sewardo pusiasalis. Valstijos viduryje plynaukštė, rytuose – Jukono plokščiakalnis, pietuose – Aliaskos kalnagubris, šiaurėje – Bruko kalnai bei Arktinė žemuma. Aliaskai priklauso daug salų, Aleksandro salynas, Aleutų salos, Kodiakos sala, Šv. Lauryno sala.
Pietų Aliaskoje yra 17 aukščiausių JAV viršūnių, taip pat ir aukščiausia Šiaurės Amerikos vieta – McKinley viršūnė (6194 m). Yra ugnikalnių, taip pat 4 ilgiausi pasaulio kalnų ledynai.
Klimatas arktinis (šiaurėje), subarktinis (viduryje), vidutinių platumų jūrinis (Ramiojo vandenyno pakrantėje). Apie 70 % teritorijos amžinas įšalas. Ilgiausios upės – Jukonas, Kuskokvimas, Tanana. Didžiausias ežeras – Iliamna.
Didžiausi miestai – Anchorage'as, Fairbanksas.
Ekonomika
2003 Aliaskos valstijos bendrasis produktas buvo 31 mlrd dolerių. Pajamos vienam žmogui siekė 33 213 dolerių, o tai 14-tas rezultatas visose valstijose. Žemės ūkis užima mažą dalį Aliaskos ekonomikoje. Žemės ūkio produkcija skirta pirmiausia pačios valstijos reikmėms – čia auginamos daržovės, galvijai, gaminami pieno produktai. Gamyba yra ribota, todėl maistas ir svarbiausios prekės įvežama iš kitur. Žmonės daugiausia dirba biudžetinėse įstaigose ir gamtos išteklių gavybos įmonėse. Ferbankse ir Ankoridže įsteigtos karinės bazės labai svarbios šių miestų ekonomikai. Valstijoje auga paslaugų sektorius ir turizmas.
Kainos Aliaskoje yra didesnės negu likusiose valstijose (neskaitant Havajų). Tiesa, Ferbankse ir Ankoridže pragyvenimas yra pigesnis, negu didžiuosiuose JAV miestuose dėl mažesnių būsto ir transporto kainų. Didelių prekybos centrų atidarymas šiuose miestuose bei Džune taip pat ženkliai prisidėjo prie kainų mažėjimo. Vis dėlto kaimo vietovėse dėl labai ribotos tranporto infrastruktūros maisto bei vartojimo prekių kainos nepaprastai aukštos, lyginant su kitomis JAV valstijomis. Daug žmonių, gyvenančių tose vietovėse, važiuoja apsipirkti į didžiuosiuose miestuose esančius prekybos centrus.
Gamtiniai ištekliai:
- Nafta (išgaunama 25 % visos JAV naftos)
- Gamtinės dujos
- Mediena
- Lašiša
- Mineralai
Ekonomika labai priklauso nuo kitų JAV valstijų, dėl to, kad pramonė mažai išvystyta.
Eskimų ir Indėnų gentys pačios pragyvena, naudodamos gamtos išteklius (medžioja, žuvauja, ir tt.).
Demografija
15,4 % gyventojų – eskimai, aleutai bei indėnai (1998). Miesto gyventojų 65 %.
Nuorodos
JAV valstijos
Aidahas | Ajova | Alabama | Aliaska | Arizona | Arkanzasas | Delaveras | Džordžija | Florida | Havajai | Ilinojus | Indiana | Juta | Kalifornija | Kanzasas | Kentukis | Koloradas | Konektikutas | Luiziana | Masačusetsas | Meinas | Merilandas | Mičiganas | Minesota | Misisipė | Misūris | Montana | Naujasis Džersis | Naujasis Hampšyras | Naujoji Meksika | Nebraska | Nevada | Niujorkas | Ohajas | Oklahoma | Oregonas | Pensilvanija | Pietų Dakota | Pietų Karolina | Rod Ailandas | Šiaurės Dakota | Šiaurės Karolina | Teksasas | Tenesis | Vajomingas | Vakarų Virdžinija | Vašingtonas | Vermontas | Virdžinija | Viskonsinas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||||||||
Oficiali kalba | anglų | ||||||||
Sostinė | Džunas | ||||||||
Didžiausias miestas | Ankoridžas | ||||||||
Plotas | (1-a) | ||||||||
- Visas | 1 717 855 km² | ||||||||
- Vanduo | 13,77 % | ||||||||
Gyventojai | (47-a) | ||||||||
- Gyventojų sk. (2000 m.) | 626 932 | ||||||||
- Tankumas | 0,42 gyv./km² (50-a) | ||||||||
Aukščiausia vieta | Makinlio kalnas (6193,7 m) | ||||||||
Gubernatorius | Sarah Palin (R) | ||||||||
Laiko juosta | UTC-9/-8 | ||||||||
Internetinė svetainė | www.alaska.gov |
Aliaska (angl. State of Alaska) – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstija šiaurės vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, tarp Kanados ir Beringo sąsiaurio. Tai didžiausia, bet rečiausiai apgyvendinta JAV valstija.
Turinys |
Istorija
Iš Azijos per Aliaską į Šiaurės Ameriką žmonės atsikėlė prieš 15-40 tūkstančių metų. Eskimai ir aleutai Aliaskos pusiasalyje apsigyveno prieš 3-8 tūkstančius metų. Pirmasis Aliaskos krantus pasiekęs europietis – V. J. Beringas, kurio vadovaujama Rusų laivyno ekspedicija čia atplaukė 1741 metais. Pirmoji rusų gyvenvietė įkurta 1784 metais, 1799 metais čia įkurta Rusijos ir Amerikos bendrovė, iki 1867 faktiškai kontroliavusi prekybą kailiais bei medžioklę.
1867 metais nuo Krymo karų susilpnėjusi Rusijos imperija pardavė Aliaską Jungtinėms Amerikos Valstijoms už 7,2 mln. dolerių. XIX amžiaus devintajame dešimtmetyje pusiasalyje rasta aukso, prasidėjus aukso karštligei užplūdo kolonistai, paspartėjo ekonomikos vystymasis. Nuo 1884 metų buvo gubernatoriaus valdoma apygarda, 1903 metais nustatytos ribos su Kanada, nuo 1912 Aliaska tapo teritorija. JAV valstija Aliaska tapo 1959 metais.
Geografija
Aliaska ribojasi su Boforto, Čiukčių, Beringo jūromis, Aliaskos įlanka. Beringo sąsiauris vakaruose skiria Aliaską nuo Rusijos. Tarp Beringo ir Aliaskos jūrų yra Aliaskos pusiasalis, vakaruose – Sewardo pusiasalis. Valstijos viduryje plynaukštė, rytuose – Jukono plokščiakalnis, pietuose – Aliaskos kalnagubris, šiaurėje – Bruko kalnai bei Arktinė žemuma. Aliaskai priklauso daug salų, Aleksandro salynas, Aleutų salos, Kodiakos sala, Šv. Lauryno sala.
Pietų Aliaskoje yra 17 aukščiausių JAV viršūnių, taip pat ir aukščiausia Šiaurės Amerikos vieta – McKinley viršūnė (6194 m). Yra ugnikalnių, taip pat 4 ilgiausi pasaulio kalnų ledynai.
Klimatas arktinis (šiaurėje), subarktinis (viduryje), vidutinių platumų jūrinis (Ramiojo vandenyno pakrantėje). Apie 70 % teritorijos amžinas įšalas. Ilgiausios upės – Jukonas, Kuskokvimas, Tanana. Didžiausias ežeras – Iliamna.
Didžiausi miestai – Anchorage'as, Fairbanksas.
Ekonomika
2003 Aliaskos valstijos bendrasis produktas buvo 31 mlrd dolerių. Pajamos vienam žmogui siekė 33 213 dolerių, o tai 14-tas rezultatas visose valstijose. Žemės ūkis užima mažą dalį Aliaskos ekonomikoje. Žemės ūkio produkcija skirta pirmiausia pačios valstijos reikmėms – čia auginamos daržovės, galvijai, gaminami pieno produktai. Gamyba yra ribota, todėl maistas ir svarbiausios prekės įvežama iš kitur. Žmonės daugiausia dirba biudžetinėse įstaigose ir gamtos išteklių gavybos įmonėse. Ferbankse ir Ankoridže įsteigtos karinės bazės labai svarbios šių miestų ekonomikai. Valstijoje auga paslaugų sektorius ir turizmas.
Kainos Aliaskoje yra didesnės negu likusiose valstijose (neskaitant Havajų). Tiesa, Ferbankse ir Ankoridže pragyvenimas yra pigesnis, negu didžiuosiuose JAV miestuose dėl mažesnių būsto ir transporto kainų. Didelių prekybos centrų atidarymas šiuose miestuose bei Džune taip pat ženkliai prisidėjo prie kainų mažėjimo. Vis dėlto kaimo vietovėse dėl labai ribotos tranporto infrastruktūros maisto bei vartojimo prekių kainos nepaprastai aukštos, lyginant su kitomis JAV valstijomis. Daug žmonių, gyvenančių tose vietovėse, važiuoja apsipirkti į didžiuosiuose miestuose esančius prekybos centrus.
Gamtiniai ištekliai:
- Nafta (išgaunama 25 % visos JAV naftos)
- Gamtinės dujos
- Mediena
- Lašiša
- Mineralai
Ekonomika labai priklauso nuo kitų JAV valstijų, dėl to, kad pramonė mažai išvystyta.
Eskimų ir Indėnų gentys pačios pragyvena, naudodamos gamtos išteklius (medžioja, žuvauja, ir tt.).
Demografija
15,4 % gyventojų – eskimai, aleutai bei indėnai (1998). Miesto gyventojų 65 %.
Nuorodos
JAV valstijos |
Aidahas | Ajova | Alabama | Aliaska | Arizona | Arkanzasas | Delaveras | Džordžija | Florida | Havajai | Ilinojus | Indiana | Juta | Kalifornija | Kanzasas | Kentukis | Koloradas | Konektikutas | Luiziana | Masačusetsas | Meinas | Merilandas | Mičiganas | Minesota | Misisipė | Misūris | Montana | Naujasis Džersis | Naujasis Hampšyras | Naujoji Meksika | Nebraska | Nevada | Niujorkas | Ohajas | Oklahoma | Oregonas | Pensilvanija | Pietų Dakota | Pietų Karolina | Rod Ailandas | Šiaurės Dakota | Šiaurės Karolina | Teksasas | Tenesis | Vajomingas | Vakarų Virdžinija | Vašingtonas | Vermontas | Virdžinija | Viskonsinas |