definição e significado de KALNIUKAS | sensagent.com


   Publicitade D▼


 » 
alemão búlgaro chinês croata dinamarquês eslovaco esloveno espanhol estoniano farsi finlandês francês grego hebraico hindi holandês húngaro indonésio inglês islandês italiano japonês korean letão língua árabe lituano malgaxe norueguês polonês português romeno russo sérvio sueco tailandês tcheco turco vietnamês
alemão búlgaro chinês croata dinamarquês eslovaco esloveno espanhol estoniano farsi finlandês francês grego hebraico hindi holandês húngaro indonésio inglês islandês italiano japonês korean letão língua árabe lituano malgaxe norueguês polonês português romeno russo sérvio sueco tailandês tcheco turco vietnamês

Definição e significado de KALNIUKAS

Definição

definição - Wikipedia

   Publicidade ▼

Wikipedia

Kalniukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kalniukas (arba Kalnelis) – seniausias Šiaulių miesto rajonas, išsidėstęs 0,6-1,9 km į šiaurę nuo miesto centro tarp vakarinės Talšos ežero pakrantės ir Tilžės gatvės. Pavadinimą gavo nuo kalvagūbrio, traukiantis ledynams susiformavusio išilgai ežero pakrantės. Iš šio ozo šiuo metu likę trys kalvelės, kuriose įrengtos kapinės.

Istorija

Archeologinių tyrimų Kalniuke beveik nebuvo atliekama. Apie šios gyvenamosios vietovės senovę galima spręsti tik iš daugybės atsitiktinių radinių. 1836-1858 m. tiesiant plentą Ryga-Tilžė nukasta viena kalva, iš kurios buvo imamas žvyras kelio sankasai. Kasdami žvyrą žmonės čia rasdavo geležinių, žalvarinių senovinių daiktų, ginklų, senovinių pinigų. Kalniuko gyventojų darželiuose ir dabar galima rasti senosios keramikos šukių, tarp jų ir rankomis lipdytų. Žinant, kad puodų žiedimo ratas mūsų kraštuose paplito apie XIII-XV a. tai leidžia spėti, kad žmonių čia sėsliai gyventa jau apie IX-X a.

Bent ant dviejų kalvų XI-XIV a. galėjo stovėti medinė pilis ar įtvirtinta gyvenvietė, kurią iš rytų pusės saugojo Talšos ežeras, iš vakarų ir šiaurės – Rūdės upelis. Senojoje Žuvininkų kaimo legendoje pasakojama, kad dabartinio Kalniuko vietoje buvęs Šiaulių kaimas. Jame gyvenę medžiotojai, šauliai. Ilgainiui iš šio kaimo išaugęs miestas pavadintas kaimo vardu – Šiauliai. Per Talšos ežerą link Žuvininkų kaimo ir Salduvės kalno, kur taip pat stovėjusi pilis, vedė kūlgrinda, kurios liekanos randamos ir šiandien.

Pilyje ar gyvenvietėje galėjo būti gyvenama ir 1236 m., kai pro šias vietas link Dubysos pilies traukė kalavijuočiai. Eiliuotoji Livonijos kronika apie tai neužsimena, tačiau per Kalniuką ėjo senas prekybinis kelias RygaJelgavaSidabrė (Joniškis) – Meškuičiai – Šiauliai – Dubysa (Bubiai), kuriuo pasinaudodavo ir atsibastę užkariautojai. Grįžtančius su grobiu plėšikus vietiniai gyventojai, pasitelkę kitus žemaičių bajorus, apsupę Mūšos ir Tautinio santakoje ir sumušę Saulės mūšyje.

Po Žalgirio mūšio sustiprėjus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir Didžiajam kunigaikščiui, vietiniai kunigaikščiai ir medinės jų pilys prarado savo visuomeninę ir karinę reikšmę. O nusistovėję senoviniai prekybos keliai iš pietų į šiaurę ir iš rytų į vakarus susikirto Šiauliuose. Susidarė palankios sąlygos Šiauliams plėstis ir klestėti. Palaipsniui Šiaulių kaimas tapo miestu ir pradėjo kurtis aukštumoje, kur šiuo metu yra senamiestis.

Dabartinis Kalniuko gatvių tinklas susiformavo po didelio 1869 m. Šiaulių gaisro. Namus Kalniuke statėsi fabrikų darbininkai, smulkūs amatininkai, prekybininkai. Pietinėje Kalniuko dalyje, prie Rudės upelio žemupio, 1870 m. Šiaulių odininkas Chaimas Frenkelis pradėjo kurti odos apdirbimo fabriką. Rudės upelis buvęs užtvenktas, o užtvankos vanduo naudojamas odų apdirbimui. Aitrus raugo kvapas pradėjo persekioti miestiečius ir šie ėmė reikšti nepasitenkimą. Tik 1880 m. fabrikas buvo iškeltas prie užtvenkus Kulpę susidariusio Prūdelio tvenkinio. Kalniuko šiaurinėje dalyje 1894 m. įsteigtas brolių Nurokų odos apdirbimo fabrikas.

Kalvelės, kuriose buvo pirmoji gyvenvietė, XVIII-XIX a. virto kapinėmis. Pietinėje kalvelėje, kuri oficialiai vadinama Šiaulių kapinės, laidoti katalikai, šiaurinėje – po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo pradėję kurtis rusai stačiatikiai. Tarp pravoslavų ir katalikų kapinių buvo nešventintos žemės lopinėlis, kuriame laidodavo savižudžius, nekrikštus, bažnyčiai neįtikusius žmones. Ten taip pat palaidoti 1831 m. ir 1863 m. sukilimų dalyviai, kalėjimo kaliniai, kurių palaikų neatsiėmė giminės (tarp jų ir komjaunuolis pogrindininkas Bronius Grigas, miręs Šiaulių kalėjime). Trečiojoje kalvelėje iki 1963 m. veikė Liuteronų kapinės, kuriose palaidota nemažai miestui nusipelniusių žmonių.

1934-1936 m. aikštėje prie savivaldybės buvusi pravoslavų Šv. Petro ir Povilo cerkvė nugriauta ir perkelta į Kalniuką prie stačiatikių kapinių.

Dabartis

Kalniukas pagal 1960 m. Generalinį planą buvo numatomas užstatyti daugiaaukščiais namais, todėl niekas nesirūpino senų, šimtą metų sulaukusių privačių namų likimu. Šie planai neišnyko ir patvirtinus 1980 m. Generalinį planą, todėl, tikėdamiesi gauti naujus butus, daugelis rajono gyventojų savo valdose buvo prisiregistravę po kelias šeimas. Pagal to meto įstatymus kiekvienai šeimai, atsižvelgiant į turėtą būstą ir šeimos dydį buvo suteikiamas atskiras butas. Tačiau šiems planams taip ir nebuvo lemta išsipildyti.

Ant Talšos ežero kranto buvo pastatytos sportinių valčių prieplaukos ir elingai, kuriuose įsikūrė baidarių ir kanojų irklavimo sporto mokyklos. Kalniuko prieigose pastatyti Gedulo namai ir Skaičiavimo centras.

Ateitis

Pagal VentosLielupės baseinų gamtosauginį projektą, kurį remia Europos Sąjunga, 2005 m. pradėtas Talšos ežero valymas, kuris apims visą Kalniuko pakrantę. Rajone bus nutiestas vandentiekis ir kanalizacija, kitos komunikacijos, išasfaltuotos visos gatvės. Numatoma sutvarkyti visą ežero krantinę, kurioje bus įrengtos vietos žiūrovams, o ežere numatoma įrengti tarptautinius ir olimpinius reikalavimus atitinkančią irklavimo trasą. Darbus baigti numatoma 2012 m.

 

todas as traduções do KALNIUKAS


Conteùdo de sensagent

  • definição
  • sinónimos
  • antónimos
  • enciclopédia

 

7141 visitantes em linha

calculado em 0,031s