Karačis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karačis
Karačis (angl. Karachi) – miestas pietų Sindo provincijoje Pakistane, didžiausias šalies miestas. 11,62 mln. gyventojų (2005). Karačis yra prie Arabijos jūros, šiaurės vakariniame Indo upės deltos pakraštyje. Tai transporto, finansų, verslo ir gamybos centras, turintis daug priemiesčių. Daugelis Pakistano ir kaimyninio Afganistano tarptautinės prekybos objektų keliauja pro modernų Karačio jūrų uostą, esantį Kiamario (Kiamari) saloje. Mieste yra plačios ir didelės gatvės, magistralės, šiuolaikinis oro uostas, kuriame sustoja prisipildyti degalų tarpžemyniniai laineriai. Karačyje gaminamas plienas, tekstilė, chemikalai, avalynė, mašinos, perdirbama nafta, klesti amatai, maisto pramonė. Mieste taip pat yra daug bankų ir akcijų birža. Karačio universitetas įkurtas 1951, inžinerijos ir technologijos universitetas – 1922 m. Karačyje yra Muhamedo Alio Džinos (Muhammed Ali Jinnah), Pakistano įkūrėjo, kapas.
Istorija
1839 m. atkeliavus anglams, Karačis tebuvo maža gyvenvietė, kuri vertėsi žvejyba ir prekyba. 1842 m. anglai šį miestą okupavo, ir jų valdymo laikotarpiu Karačis tapo svarbiu medvilnės ir grūdų, keliaujančių iš Indo slėnio, eksporto tašku. 1947 – 1959 m. Karačis buvo pirmoji nepriklausomo Pakistano sostinė, kurį laikinai pakeitė Ravalpindis, o 1967 m. nuolatine sostine tapo Islamabadas. Pirmaisiais nepriklausomybės metais Karačis sparčiai plėtėsi ir tapo pagrindiniu šalies uostu bei pramonės centru. Daug musulmonų, turėjusių palikti Indiją, apsigyveno Karačyje. Nuo 1980 m. kartais įsiplieskia konfliktai tarp atskirų politinių, religinių ir etninių grupuočių.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karačis (angl. Karachi) – miestas pietų Sindo provincijoje Pakistane, didžiausias šalies miestas. 11,62 mln. gyventojų (2005). Karačis yra prie Arabijos jūros, šiaurės vakariniame Indo upės deltos pakraštyje. Tai transporto, finansų, verslo ir gamybos centras, turintis daug priemiesčių. Daugelis Pakistano ir kaimyninio Afganistano tarptautinės prekybos objektų keliauja pro modernų Karačio jūrų uostą, esantį Kiamario (Kiamari) saloje. Mieste yra plačios ir didelės gatvės, magistralės, šiuolaikinis oro uostas, kuriame sustoja prisipildyti degalų tarpžemyniniai laineriai. Karačyje gaminamas plienas, tekstilė, chemikalai, avalynė, mašinos, perdirbama nafta, klesti amatai, maisto pramonė. Mieste taip pat yra daug bankų ir akcijų birža. Karačio universitetas įkurtas 1951, inžinerijos ir technologijos universitetas – 1922 m. Karačyje yra Muhamedo Alio Džinos (Muhammed Ali Jinnah), Pakistano įkūrėjo, kapas.
Istorija
1839 m. atkeliavus anglams, Karačis tebuvo maža gyvenvietė, kuri vertėsi žvejyba ir prekyba. 1842 m. anglai šį miestą okupavo, ir jų valdymo laikotarpiu Karačis tapo svarbiu medvilnės ir grūdų, keliaujančių iš Indo slėnio, eksporto tašku. 1947 – 1959 m. Karačis buvo pirmoji nepriklausomo Pakistano sostinė, kurį laikinai pakeitė Ravalpindis, o 1967 m. nuolatine sostine tapo Islamabadas. Pirmaisiais nepriklausomybės metais Karačis sparčiai plėtėsi ir tapo pagrindiniu šalies uostu bei pramonės centru. Daug musulmonų, turėjusių palikti Indiją, apsigyveno Karačyje. Nuo 1980 m. kartais įsiplieskia konfliktai tarp atskirų politinių, religinių ir etninių grupuočių.