Vilnius : definição de Vilnius e sinónimos de Vilnius (Lithuanian)

 » 
alemão búlgaro chinês croata dinamarquês eslovaco esloveno espanhol estoniano farsi finlandês francês grego hebraico hindi holandês húngaro indonésio inglês islandês italiano japonês korean letão língua árabe lituano malgaxe norueguês polonês português romeno russo sérvio sueco tailandês tcheco turco vietnamês
alemão búlgaro chinês croata dinamarquês eslovaco esloveno espanhol estoniano farsi finlandês francês grego hebraico hindi holandês húngaro indonésio inglês islandês italiano japonês korean letão língua árabe lituano malgaxe norueguês polonês português romeno russo sérvio sueco tailandês tcheco turco vietnamês

definição - Vilnius

definição - Wikipedia

   Publicidade ▼

locuções

-3072 Vilnius • Akmenynė (Vilnius) • Akmenė (Vilnius) • Antakalnis (Vilnius) • Antanavas (Vilnius) • Aukštadvaris (Vilnius) • Avižieniai (Vilnius) • Babriškės (Vilnius) • Baltoji Vokė (Vilnius) • Buivydai (Vilnius) • Dainava (Vilnius) • Daukšiai (Vilnius) • Didžiasalis (Vilnius) • Dynamo Vilnius • Dūkšteliai (Vilnius) • Elžbietinė (Vilnius) • FC Vilnius • FK Panerys Vilnius • FK Vilnius-2 • Fazė Vilnius • Fortūna Vilnius • Gailiūnai (Vilnius) • Gariūnai Vilnius • Geniai (Vilnius) • Gudžiai (Vilnius) • Jeruzalė (Vilnius) • Juodžiai (Vilnius) • Kairėnai (Vilnius) • Kalesninkai (Vilnius) • Kalviai (Vilnius) • Karvys (Vilnius) • Kiemas Vilnius • Kiemeliai (Vilnius) • Kruša Vilnius • LICS Vilnius • Liubavas (Vilnius) • Mažeikiai (Vilnius) • Naujamiesčio seniūnija (Vilnius) • Navigatoriai Vilnius • Neravai (Vilnius) • Ozas Vilnius • Padvarionys (Vilnius) • Pagiriai (Vilnius) • Pajuodupis (Vilnius) • Pakalniškės (Vilnius) • Paliepiai (Vilnius) • Pietų IV Vilnius • Pilies tiltas (Vilnius) • Policija Vilnius • Prelegentai Vilnius • Pylimai (Vilnius) • Pūčkoriai (Vilnius) • Raguva (Vilnius) • Rasos (Vilnius) • Rezervai Vilnius • Rokai (Vilnius) • Rudamina (Vilnius) • Saidžiai (Vilnius) • Salos (Vilnius) • Smilgiai (Vilnius) • Sviliškės (Vilnius) • TEC Vilnius • Tarakonys (Vilnius) • Trivartis Vilnius • Troškūnai (Vilnius) • Viesulas Vilnius • Vilnius Kaunas Klaipėda (1999 albumas) • Vova Vilnius • Šilėnai (Vilnius) • Šimonys (Vilnius) • Žagarė (Vilnius) • Žalgirio stadionas (Vilnius) • Žaliasis tiltas (Vilnius)

dicionario analógico

   Publicidade ▼

Wikipedia

Vilnius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apie kaimą Kupiškio rajone žr. Vilnius (Kupiškis).
Vilnius

54°40′40″N, 25°17′30″E (G)
Valstybė: Lietuva
Savivaldybė: Vilniaus miesto savivaldybė
{{{vadovoPavadinimas}}}: {{{vadovas}}}
Gyventojų (2007): 542 809
Plotas: 401 km²
Gyventojų tankumas: 1379/km²
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Vìlnius
Kilmininkas: Vìlniaus
Naudininkas: Vìlniui
Galininkas: Vìlnių
Įnagininkas: Vìlniumi
Vietininkas: Vìlniuje

VilniusLietuvos sostinė ir didžiausias miestas, Vilniaus apskrities, rajono ir miesto savivaldybės centras. Įsikūręs Neries ir Vilnios santakoje. Vilnius yra arkivyskupijos centras, nuo 1579 m. universitetinis miestas.

Turinys

Istorija

Vilniaus panorama, XIX a.
Vilniaus panorama, XIX a.
Dominikonų gatvė, XIX a.
Dominikonų gatvė, XIX a.
Miesto vėliava
Miesto vėliava

Sunku tiksliai nustatyti kada įsikūrė Vilniaus gyvenvietė – apie miesto įkūrimą byloja legenda. Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose kunigaikščio Gedimino 1323 m. rašytame laiške Vokietijos miestams, kuriame jis kvietė vokiečius ir žydus keltis į Vilnių. 1387 m. kovo 11 d. Jogaila Vilniui suteikė Magdeburgo teises.

Tarp 1503 ir 1522 m. miestas buvo apjuostas siena su devyneriais vartais ir trim bokštais. 1579 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras mieste įkūrė universitetą. Universitetas greitai tapo svarbiausiu regiono moksliniu ir kultūriniu centru. Vilnius taip pat tapo žydų kultūros Šiaurės Europoje centru.

"Tvano" metu 1655 m. Vilnių pirmą kartą užėmė ir valdė Rusijos armija. Miestas buvo plėšiamas, sudegintas, didelė dalis gyventojų išžudyta. Miesto augimas ilgam buvo sustabdytas. Šiaurės karo metu (1702 ir 1707 m.) Vilnių buvo užėmusi švedų kariuomenė. XVIII a. miesto augimą stabdė dideli gaisrai 1737 m., 1745 m., 1747 m. Nepaisant to, XIX a. pradžioje miesto gyventojų skaičius pasiekė 20 000 ir tai buvo vienas didžiausių Šiaurės Europos miestų.

Nuo 1795 m. iki Pirmojo pasaulinio karo kaip ir visa Lietuva Vilnius buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Po 1831 m. sukilimo Rusijos valdžia uždarė Vilniaus universitetą kaip nacionalistinių jėgų židinį. Vilnius vystėsi kaip Rusijos gubernijos sostinė, tačiau turėjo ir regioninę reikšmę. XIX a. iki išaugant Minsko reikšmei Vilnius buvo baltarusių nacionalinio judėjimo centras. Svarbiausi baltarusių poetai ir rašytojai savo darbus spausdino Vilniuje.

1920 m. Vilnių okupavus ir netrukus aneksavus Lenkijai, Lietuvos sostinė buvo perkelta į Kauną. 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, tų metų spalį Vilnius vėl grįžo Lietuvai, tačiau netrukus kartu su visa Lietuva buvo okupuotas ir aneksuotas Sovietų Sąjungos (Kaunas faktiškąja Lietuvos sostine liko iki 1944 m. vasaros, t.y. iki antrosios sovietinės okupacijos pradžios).

1941 m. vasarą vokiečių kariuomenei užėmus Lietuvą, didžioji dauguma žydų gyventojų tapo nacionalsocialistų vykdytos žydų naikinimo politikos aukomis. Daug jų buvo suvaryti į getą Vilniaus senamiestyje, išvežti į koncentracijos stovyklas ir ten nužudyti. Nuo 1944 iki 1990 m. Vilnius buvo Lietuvos TSR sostine, o nuo 1990 m. atkurtos Lietuvos Respublikos sostine, 1991 m. LR AT nutarimu patvirtinti didysis ir mažasis miesto herbai. 1994 m. Vilniaus senamiestis įtauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Pavadinimo kilmė

Miestas pavadintas pagal mažesniąją upę, kuri teka pro miestą – Vilnią (dar vadinama Vilnele). Pirminis gyvenvietės pavadinimas tikriausiai buvęs Vilnia, o Vilnius minimas nuo XVII amžiaus (M. Daukšos 1600 m., D. Kleino 1653 m.). Lietuvių kalboje yra gana daug vietovardžių, kilusių nuo vandenvardžių (Alovė, Dūkštas, Rusnė ir kiti).

Geografija

Kraštinės koordinatės

  54° 49' 20‘’  
25° 01' 40‘’
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Vilniaus miestas Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
25° 28' 50‘’
  54° 34' 00‘’  

Gyventojai

1920—1939 m. Vilnius priklausė Lenkijai ir jame gyveno daugiausiai lenkai ir žydai. Dabar lietuviai yra vyraujanti grupė: 2001 m. Vilniuje gyveno 542 287 žmonės. Iš jų etniniai lietuviai sudarė 57,8 %, lenkai 18,7 %, rusai 14 %, baltarusiai 4 %, žydai 0,5 %, kiti – 5 %.

Kultūra

Senamiestis

Pagrindinis straipsnis: Vilniaus senamiestis

Vilniaus senamiestis 1994 įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia išlikę nemažai autentiškų XIVXIX a. pastatų.

Vilnius dėl savo unikalaus kraštovaizdžio ir architektūros laikomas viena gražiausių Europos sostinių.

Religinės paskirties pastatai

Mieste išlikę nemažai (apie 30) įvairių stilių bažnyčių:

Be katalikiškų bažnyčių taip pat yra ir kitų religijų šventovių – Znamenskojė, Šv. Trejybės, Romanovų cerkvės, Piatnickajos cerkvė, pastatyta 1345 metais, morse stiliumi statyta Žydų sinagoga, evangelikų liuteronų bažnyčia ir kt.

Vilniuje yra net 23 vienuolynai – daugiau nei bet kur kitur Lietuvoje.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Vilniaus universitetas

Įkurtas 1579 metais Vilniaus universitetas yra vienas seniausių universitetų Europoje.

Vilniuje yra Šv. Juozapo kunigų seminarija.

Bendrojo lavinimo mokyklos

Savivaldybė

Vilnius
Žemėlapis
Valstybė: Lietuva
Apskritis: Vilniaus apskritis
Miestai: Vilnius
Grigiškės
Gyventojų (2005): 553 061 (1)
Gyventojų tankumas: 1379,2 žm./km² (6)
Plotas: 401 km² (51)
Telefono kodas: {{{telefono kodas}}}
Įkūrimas:
Meras: Juozas Imbrasas (2007–)

Vilniaus miesto savivaldybė yra vienintelė miesto savivaldybė Lietuvoje, kuri apima ne vieną miestą (kaip kitų miestų savivaldybės), bet du miestus (Vilnių ir Grigiškes) bei tris kaimus (Grigiškių seniūnijoje).

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Vilniaus savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Seniūnijų žemėlapis
Seniūnijų žemėlapis

Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 21 seniūnija:


Lietuvos apskritys

Alytaus apskritis | Kauno apskritis | Klaipėdos apskritis | Marijampolės apskritis | Panevėžio apskritis | Šiaulių apskritis | Tauragės apskritis | Telšių apskritis | Utenos apskritis | Vilniaus apskritis

Vilniaus apskritis

Elektrėnų savivaldybė | Šalčininkų rajonas | Širvintų rajonas | Švenčionių rajonas | Trakų rajonas | Ukmergės rajonas | Vilniaus miestas | Vilniaus rajonas

Tauro kalnas

Vaizdas nuo Tauro kalno.
Vaizdas nuo Tauro kalno.

Tauro kalnas yra Vilniaus centre prie Profsąjungų rūmų.Tarp Pamėnkalnio, V.Kudirkos ir Tauro gatvių.Tauro kalnu pavadintas dėl to, kad kalno buvo tauras .

Broliški miestai

Nuorodos

Vikiteka: Vilnius – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

Nuotraukos

Religija

ISTORINĖS LIETUVOS SOSTINĖS
VORUTAKERNAVĖTRAKAIVILNIUSKAUNAS



Šis straipsnis buvo tapęs Savaitės straipsniu


 

todas as traduções do Vilnius


Conteùdo de sensagent

  • definição
  • sinónimos
  • antónimos
  • enciclopédia

 

4983 visitantes em linha

calculado em 0,063s

   Publicidade ▼