Geluonis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Geluonis (lot. aculeus) – pakitusi kiaušdėtis, tarnaujanti grobio paralyžavimui ar nužudymui. Įgėlimo metu į aukos kūną patenka lašelis nuodų, kurie nužudo ar bent paralyžuoja auką. Auksinių vapsvų ir daugumos skruzdėlių geluonis atrofavęsis. Geluonį turi kamanės, bitės, vapsvos ir kt.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Geluonis (lot. aculeus) – pakitusi kiaušdėtis, tarnaujanti grobio paralyžavimui ar nužudymui. Įgėlimo metu į aukos kūną patenka lašelis nuodų, kurie nužudo ar bent paralyžuoja auką. Auksinių vapsvų ir daugumos skruzdėlių geluonis atrofavęsis. Geluonį turi kamanės, bitės, vapsvos ir kt.