Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Legenda (lot. tai, kas skaitytina) - pasakojamasis (prozinis) tautosakos ar literatūrinis kūrinys, pagrįstas mitologiniu ar religiniu siužetu.

Viduramžiais legendomis buvo vadinami šventųjų gyvenimo aprašymai, vėliau - religinio pobūdžio pasakojimai.

Tautosakinės legendos savo personažais ir siužetu primena nuotykines ar buitines pasakas, o menine forma - sakmes, padavimus. Nemažai personažų yra tarptautiniai, tik traktuojami savitai, jų vardai pakoreguojami pagal vietos kalbą.

Literatūrinių legendų yra sukūrę: K. Brentanas, L. Tykas (Vokietija), A. Odinecas, S. Vitvickis (Lenkija), M. Gorkis, L. Tolstojus (Rusija).

Lietuvių legendos

Lietuvių tautosakoje daugiausia legendų yra apie dievo, šventųjų keliones po žemę, jų bendravimą su žmonėmis. Populiarūs legendų personažai - angelai ir velniai. Legendose mistika ar religija traktuojama savaip - užjaučiami vargšai, išnaudojami žmonės, smerkiami gobšieji.

Literatūrinių lengedų yra parašęs Antanas Vienuolis.

Vikiteka: Legenda – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu