Mėlynė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vaccinium myrtillus
Mėlynė (Vaccinium myrtillus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė:
Augalai
(
Plantae)
Skyrius:
Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė:
Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis:
Dilenijažiedžiai
( Dilleniidae)
Šeima:
Erikiniai
( Ericaceae)
Gentis:
Šilauogė
( Vaccinium)
Rūšis:
Mėlynė
( Vaccinium myrtillus)
Mėlynė (lot. Vaccinium myrtillus, angl. Bilberry, vok. Blaubeere) – erikinių šeimos (Ericaceae) augalas. Stiebas status, briaunotas, šakotas. Lapai ovališki, nusmailėjusia viršūne, trumpakočiai, smulkiai dantytais kraštais. Puskrūmokšnis, išgyvenantis apie 30 metų. Apatinė stiebo dalis sumedėjusi, šakų viršūnės išlieka žalios, minkštos ir žiemą gali apšalti. Šakniastiebis ilgas, šliaužiantis.
Pavieniai rutuliški žiedai išauga ant trumpų kotelių. Taurelė priaugusi prie mezginės, vos įžiūrima. Vainikėlis rausvas, suaugtinis, pūstas, išlikusi viršūninė anga su trumpomis, bukomis skiautėmis. Mėlynė pražysta gegužės pradžią, pats žydėjimas iki birželio vidurio, vėliau iki rudens galima rasti pavienių žiedų. Vaisiai – rutuliškos, tamsiai mėlynos, su apnaša uogos. Jos prinoksta liepos pradžioje ir laikosi iki rugsėjo.
Auga vidutinio drėgnumo ir drėgnuose, nelabai ūksminguose miškuose, rūgščiuose, puveninguose dirvožemiuose, kartais ir kimininėse pelkėse, aukštesnėse vietose. Žieduose yra nektaro. Visa žolė turį gydomųjų medžiagų, ypač vertingos uogos. Jose randama įvairių, žmogaus organizmui naudingų medžiagų. Vartojamos šviežios, virtos ir džiovintos maistui, vaistams ir kosmetikoje.
Mėlynė turi įtakos dirvodarai – gamina rūgštų humusą, skatina jaurėjimą. Mėlynių sąžalynuose slapstosi ir minta kai kurie miško paukščiai ir gyvūnai, juose rasta apie du šimtus rūšių įvairių vabzdžių, daugiausia naudingų.
Mėlynės žiedai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Vaccinium myrtillus | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mėlynė (Vaccinium myrtillus) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Mėlynė (lot. Vaccinium myrtillus, angl. Bilberry, vok. Blaubeere) – erikinių šeimos (Ericaceae) augalas. Stiebas status, briaunotas, šakotas. Lapai ovališki, nusmailėjusia viršūne, trumpakočiai, smulkiai dantytais kraštais. Puskrūmokšnis, išgyvenantis apie 30 metų. Apatinė stiebo dalis sumedėjusi, šakų viršūnės išlieka žalios, minkštos ir žiemą gali apšalti. Šakniastiebis ilgas, šliaužiantis.
Pavieniai rutuliški žiedai išauga ant trumpų kotelių. Taurelė priaugusi prie mezginės, vos įžiūrima. Vainikėlis rausvas, suaugtinis, pūstas, išlikusi viršūninė anga su trumpomis, bukomis skiautėmis. Mėlynė pražysta gegužės pradžią, pats žydėjimas iki birželio vidurio, vėliau iki rudens galima rasti pavienių žiedų. Vaisiai – rutuliškos, tamsiai mėlynos, su apnaša uogos. Jos prinoksta liepos pradžioje ir laikosi iki rugsėjo.
Auga vidutinio drėgnumo ir drėgnuose, nelabai ūksminguose miškuose, rūgščiuose, puveninguose dirvožemiuose, kartais ir kimininėse pelkėse, aukštesnėse vietose. Žieduose yra nektaro. Visa žolė turį gydomųjų medžiagų, ypač vertingos uogos. Jose randama įvairių, žmogaus organizmui naudingų medžiagų. Vartojamos šviežios, virtos ir džiovintos maistui, vaistams ir kosmetikoje.
Mėlynė turi įtakos dirvodarai – gamina rūgštų humusą, skatina jaurėjimą. Mėlynių sąžalynuose slapstosi ir minta kai kurie miško paukščiai ir gyvūnai, juose rasta apie du šimtus rūšių įvairių vabzdžių, daugiausia naudingų.