Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Plaktukas

Medinis staliaus plaktukas

Plaktukas - įrankis skirtas smūgiuoti į tam tikrą objektą. Dažniausiai naudojami kalti vinims, sujungti atskiroms dalims, skaldymui. Priklausomai nuo to kam skirti, plaktukai gali būti įvairių dydžių ir formos bei pagaminti iš skirtingų medžiagų. Pagrindinės dalys yra vientisos masės galva ir kotas, svorio centras - galvutėje.

Vienas seniausių žmonijos instrumentų. Naudojamas įvairiausiose srityse - buityje, statyboje, juvelyrikoje, medicinoje, geologijoje.

Plaktukas laikomas plaštaka už koto.

Galva, priklausomai nuo paskirties, būna įvairios formos, gaminama iš metalo, medžio, plastiko, gumos. Galva gali turėti vieną arba dvi vienodo arba skirtingo dydžio smūgiavimo plokštumas. Vietoje vienos smūgiavimo plokštumos gali būti speciali įpjova skirta vinis ištraukti. Kotas - įprastai medinis, bet būna ir iš metalo, plastiko.