Slapyvardis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Slapyvardis (pseudonimas) – vietoje tikrojo vardo naudojamas sugalvotas asmenvardis. Dažnai vienas asmuo turi daugiau nei vieną slapyvardį, kurį sugalvoja pats turėtojas arba jį duoda vadovai ar bendradarbiai. Kai kuriais atvejais slapyvardis po kurio laiko paverčiamas oficialiais vardu ir pavarde.
Slapyvardžiai skirstomi į:
- vienanarius (vieno dėmens),
- dvinarius (imituoja vardą ir pavardę),
- kelianarius.
Lietuvoje
LDK raštijoje slapyvardžiai pradėti XVI a. Pirmasis žinomas, bet neiššifruotas slapyvardis – Deodatas Septenijus, šiuo vardu pasirašyta 1529 m. I Lietuvos Statuto lotyniškoji Goštautų panegirika.
Slapyvardžiai plačiai naudoti spaudos draudimo metais, kai dauguma nelegalioje spaudoje rašiusiųjų turėjo po keletą slapyvardžių. Kai kurie žymūs rašytojai ir visuomenės veikėjai ir jų slapyvardžiai:
- Simonas Daukantas – Antons Dagys, J. Devinakis, Jonas Girdenis, Jonas Purvys, Jonas Ragaunis ir kt.,
- Vincas Kudirka – Kapsas, Paežerių Vincas,
- Jonas Jablonskis – Rygiškių Jonas.
Dalis rašytojų geriau žinomi slapyvardžiais – Maironis, Žemaitė, Šatrijos Ragana, Salomėja Nėris, Juozas Baltušis, arba vardu, pavarde ir slapyvardžiu – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas. Kai kuriais slapyvardžiais pasirašinėjo keli autoriai – Lazdynų Pelėda (seserys Sofija Pšibiliauskienė ir Marija Lastauskienė).
Daugumą iki 1917 m. vartotų lietuviškų slapyvardžių surinko ir iššifravo Vaclovas Biržiška, nemažai iššifravo Julius Būtėnas, Leonas Gudaitis, Antanas Alpis ir kiti.
Nuorodos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Slapyvardis (pseudonimas) – vietoje tikrojo vardo naudojamas sugalvotas asmenvardis. Dažnai vienas asmuo turi daugiau nei vieną slapyvardį, kurį sugalvoja pats turėtojas arba jį duoda vadovai ar bendradarbiai. Kai kuriais atvejais slapyvardis po kurio laiko paverčiamas oficialiais vardu ir pavarde.
Slapyvardžiai skirstomi į:
- vienanarius (vieno dėmens),
- dvinarius (imituoja vardą ir pavardę),
- kelianarius.
Lietuvoje
LDK raštijoje slapyvardžiai pradėti XVI a. Pirmasis žinomas, bet neiššifruotas slapyvardis – Deodatas Septenijus, šiuo vardu pasirašyta 1529 m. I Lietuvos Statuto lotyniškoji Goštautų panegirika.
Slapyvardžiai plačiai naudoti spaudos draudimo metais, kai dauguma nelegalioje spaudoje rašiusiųjų turėjo po keletą slapyvardžių. Kai kurie žymūs rašytojai ir visuomenės veikėjai ir jų slapyvardžiai:
- Simonas Daukantas – Antons Dagys, J. Devinakis, Jonas Girdenis, Jonas Purvys, Jonas Ragaunis ir kt.,
- Vincas Kudirka – Kapsas, Paežerių Vincas,
- Jonas Jablonskis – Rygiškių Jonas.
Dalis rašytojų geriau žinomi slapyvardžiais – Maironis, Žemaitė, Šatrijos Ragana, Salomėja Nėris, Juozas Baltušis, arba vardu, pavarde ir slapyvardžiu – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas. Kai kuriais slapyvardžiais pasirašinėjo keli autoriai – Lazdynų Pelėda (seserys Sofija Pšibiliauskienė ir Marija Lastauskienė).
Daugumą iki 1917 m. vartotų lietuviškų slapyvardžių surinko ir iššifravo Vaclovas Biržiška, nemažai iššifravo Julius Būtėnas, Leonas Gudaitis, Antanas Alpis ir kiti.